Neįmanoma įsivaizduoti nė vienos rytinės šalies be turgaus. Tai galima vadinti atskira valstybe, turinčia savo istoriją, tradicijas, emocijas, įvairias gėrybes, prieskonių kvapus ir daugiabalsę derybinę visuomenę.
Pats grandioziškiausias toks statinys yra Didysis turgus, pastatytas Stambulo centre 1461 m. Jo istorijoje, kaip ir pasakoje, buvo tragiškų ir džiaugsmingų akimirkų. Jis, kaip ir Fenikso paukštis, kelis kartus sudegė ir atgimė iš pelenų, norėdamas vėl pradžiuginti žmones savo apimtimi, spindesiu ir prabanga. Tačiau apsistokime šiek tiek išsamiau, nes tai padės suprasti šio prekybos labirinto architektūros ypatumus.
Didžiojo turgaus istorija
Pirmasis Vidinis Bedistanas, vadinamas viena iš padengtų rinkos dalių, buvo įkurtas Bizantijos valdymo laikotarpiu, kuris tęsėsi iki 1453 m., Kol sultonas Mehmedas II išlaisvino Stambulą nuo romėnų valdžios. Po to prasidėjo grandiozinė turgaus statyba, kur buvo galima nusipirkti drabužių, spalvingų audinių, papuošalų, indų, interjero daiktų, garsiųjų rytietiškų prieskonių ir saldumynų.
Iki šiol Vidinio Bedistano teritorijoje galima rasti senovinių juvelyrinių dirbinių ir bižuterijos, ikonų, kalavijų ir durklų, kurių rankenos yra inkrustuotos brangakmeniais ir pusbrangiais akmenimis. Taip pat lankytojų dėmesį pritrauks sidabriniai indai ir žvakidės, senovinės monetos, baldai ir pan. Atidžiai apžiūrėję visus šiuos dalykus, pamatysite visą Stambulo istoriją su gražia romantine, didvyriška, o kartais ir tragiška praeitimi.
Pirmasis gaisras įvyko 1546 m., Po to, kai Suleimanas Didingasis įsakė pastatyti antrąjį „Sandal Bedstan“. Tais laikais mediena buvo pagrindinė statybinė medžiaga, todėl nieko nuostabaus, kad didžioji dalis turgaus sudegė. Vėl atstatytas, vėl po šimto metų, 1651 m., Vėl sugadintas gaisro. Tačiau 1710 m. Gaisras privertė tuometinį valdovą Mustafą II galvoti apie akmeninių pastatų statybą.
Dabar gaisras nebuvo didelė grėsmė rinkai, tačiau galingas 1894 m. Žemės drebėjimas sunaikino didelę jo dalį. Restauruoti prireikė ne vienerių metų, po to atrodė, kad nereikia abejoti pastatų patikimumu. Ir tada 1954 m. Kilo didžiulis gaisras. Tik po penkerių metų lankytojams vėl atsivėrė Didžiojo turgaus vartai, kurių skaičius svyruoja nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų tūkstančių žmonių per dieną.
Didžiojo turgaus išdėstymas
Kaip jau minėta, turgus išsiplėtė ir susikūrė aplink Vidinį ir Sandalinį Bedstaną. Dabar jo plotas pasiekė trisdešimt vieną kvadratinį kilometrą, prie kurių puikiai greta 4400 mažų parduotuvių, 12 mečečių, keliolika sandėlių, daugiau nei du tūkstančiai ateljė, daugybė kavinių, valiutos keityklų ir net mokykla bei pirtis. Šio architektūrinio komplekso teritorijoje šniokščia 18 fontanų, svetingos keturiasdešimties viešbučių durys, daugybė gatvių puošia kolonos, o iš viršaus tai vainikuoja daugybė tautiniais ornamentais nudažytų ir mozaikomis išklotų kupolų.
Chaotiškas gatvių išdėstymas Kapala Charsi viduje, kaip Stambulo gyventojai vadina Didįjį turgų, simboliškai parodo visus istorinius pokyčius, įvykusius čia per šešis šimtmečius.
Į šią grandiozinę struktūrą galite patekti per bet kurį iš aštuoniolikos vartų, kurių kiekvienas turi savo vardą. Verta tai prisiminti, kad nepasiklystumėte gatvių labirinte. Vietiniai gyventojai galės pasiūlyti, kaip rasti tinkamą išėjimą, net jei turistai nemoka turkų kalbos.
Pirkiniai „Grand Bazaar“
Gebėjimas derėtis čia yra pakeltas į meno rangą. Pirmą kartą į „Kapala Charsi“ atvykusį žmogų gali šokiruoti kainos. Tačiau žinodamas vietinius papročius, pardavėjui paskelbus daikto vertę, pirkėjas turėtų pradėti derėtis. Svarbiausia tai daryti užtikrintai ir atkakliai. Sumišęs ir susigėdęs klientas iškart tampa lengvu grobiu padiktuoti savo sąlygas. Turistai turėtų gerai žinoti, kad pardavėjas daugelį metų tobulina savo derybų įgūdžius, todėl jį galima pralenkti tik parodant tam tikrą demonstratyvų abejingumą ir keletą kartų bandant išvykti be pirkinio.
Darbo valandos
Didysis turgus dirba kasdien nuo 9.00 iki 19.00. Savaitgaliai laikomi sekmadieniais ir religinėmis šventėmis, kai visi vartai lankytojams uždaryti.
Apibendrinant reikėtų pridurti, kad apsilankymas Didžiajame turguje gali užtrukti visą dieną. Beveik niekas negali čia ateiti pažiūrėti viena akimi. Šios vietos traukos jėga yra panaši į gravitaciją, kuri trukdo žmogui palikti žemės paviršių. Todėl planuodami ekskursijas neturėtumėte planuoti kitos šios dienos veiklos.
Rekomenduojama peržiūrėti nepriklausomai Stambule.
